Category: Intelektinės nuosavybės teisė

Produktų prekyba neturint prekės ženklo savininko sutikimo. Kas gresia?

Posted on by avocad_bxgv12hf

Tarptautinėje prekyboje kiekvienas žingsnis, susijęs su prekės ženklo naudojimu, turi būti pagrįstas aiškiu savininko sutikimu. To nepadarius, net ir originalios prekės gali tapti neteisėto platinimo objektu. 

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad UAB „Greita upė“ neteisėtai platino Pietų Korėjoje pagamintus „Chupa Chups“ gazuotus gėrimus, nes neturėjo prekės ženklo savininko – Italijos įmonės „Perfetti Van Melle s.p.a.“ – sutikimo. Teismas uždraudė tolesnę tokių prekių prekybą ES rinkoje ir priteisė 20 000 EUR žalos atlyginimą. 

Teismas nustatė, kad Pietų Korėjos gamintojui buvo suteikta licencija tiekti gėrimus į Europos Sąjungą tik per tris aiškiai įvardintas bendroves. „Greita upė“ gėrimus įsigijo ne iš šių oficialių tiekėjų, o iš Latvijos įmonės, neturėjusios įgaliojimo prekiauti ES rinkai skirtais „Chupa Chups“ gėrimais. Be to, pakuotės su korėjietiškais užrašais patvirtino, kad produktas buvo skirtas tik Pietų Korėjos rinkai. Tokios aplinkybės reiškia, kad prekės ES rinkoje atsirado be teisėto savininko leidimo, o tai kvalifikuojama kaip intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas. 

Lietuviška įmonė gynėsi argumentais, jog prekės buvo įsigytos iš Europos Sąjungoje veikiančio subjekto – trečiojo asmens Top Food SIA, todėl jos nuomonę visas pretenzijas dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo ieškovė turėjo reikšti šiam asmeniui, o ne atsakovei. Priešingu atveju, sukuriamas precedentas, kai galutiniam prekių įgijėjui atsiranda pareiga įrodyti ankstesnę prekių įsigijimo grandinę iki jų gamintojo, nepaisant to, kad asmuo prekes įsigijo jau patekusias į Europos Sąjungos rinką. Todėl įmonės atstovų nuomone, atsakovės prekių įsigijimas buvo vykdomas teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.  

Tačiau teismų tokie argumentai neįtikino ir galiausiai buvo konstatuota, jog vien ta faktinė aplinkybė, kad ginčo prekes atsakovė įsigijo iš Latvijos įmonės, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisių pasibaigimo. Vien prekių, pažymėtų atitinkamu prekių ženklu, pateikimas į Europos Sąjungos (EEE) rinką neturi būti suprantamas, kad pasibaigia (yra išnaudojamos) ieškovės teisės į prekių ženklą, kuris yra įregistruotas ir saugomas jo vardu. 

„Ši byla – klasikinis pavyzdys, kaip neteisingai suprastas tiekimo grandinės legalumas gali lemti reikšmingas teisines pasekmes. Vien faktas, jog prekės buvo įsigytos legaliai, tai jokia forma nereiškia, jog prekės ženklo savininkas praranda visas jo turimas teises į prekės ženklą,“ – sako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Mantas Baigys. 

Pasak teisininko, prekyba vykdžiusi įmonė turėjo įrodyti ne tai, kad prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėti gaivieji gėrimai buvo įsigyti Europos Sąjungos rinkoje, o tai, kad šie gėrimai buvo išleisti į Europos Sąjungos valstybių narių rinką esant ieškovės sutikimui.  

Pagrindinės pamokos verslui 

Teisinė analizė – prieš pradedant produktų importą būtina įsivertinti ar prekyba tam tikrais produktais su konkrečiais prekių ženklais nepažeis to savininko intelektinės nuosavybės teisių. To nepadarius gali tekti nutraukti visą prekybą, sunaikinti visą produkciją ir atlyginti visą to prekių ženklo savininko turtinę ir neturtinę žalą.  

Tinkamai parengti sutartį – visus prekių platintojo žodinius patvirtinimus fiksuoti rašytinėje sutartyje dėl intelektinės nuosavybės turėjimo bei nepamiršti įtraukti ir sąlygas dėl atsakomybės taikymo pasivirtinus priešingoms aplinkybėms.  

Tinkama teisinė prevencija leis išvengti nemalonių, daug laiko ir finansų išteklių kainuojančių teisminių ginčų, kurie gali sukelti ne tik neigiamas finansines pasekmes, bet ir pačio verslo reputacinę žalą neturint prekės ženklo savininko sutikimo.  

 

Ar darbdavys turi teisę naudoti darbuotojo atvaizdą reklamuojant paslaugas ir prekes?

Posted on by avocad_bxgv12hf

Šių dienų socialinių tinklų tendencijos – verslininkai vis dažniau į parduodamų prekių ir paslaugų reklamas įtraukia savo darbuotojus.

Šios tendencijos šalutinis efektas – nutraukus darbo sutartį, darbuotojai įprastai nenori, kad jis pats ir jo atvaizdas būtų siejamas su konkrečia įmone ir jos produktais, todėl reikalauja visas reklamas pašalinti iš socialinių tinklų ir jų nebenaudoti ateityje. Ar darbdaviai gali apsisaugoti nuo tokių darbuotojų reikalavimų? Atsako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas, asmens duomenų teisės ekspertas Mantas Baigys.

Pagal Civilinį kodeksą fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais.

Pasak advokato, nei darbo kodeksas, nei joks kitas teisės aktas nedraudžia darbuotojui susitarti su darbdaviu dėl jo atvaizdo naudojimo reklamuojant prekes ir paslaugas socialiniuose tinkluose.

„Viena iš esminių sąlygų, dėl kurių turi susitarti darbdavys ir darbuotojas, būtina įvertinti ir aptarti atvaizdo naudojimo terminą. Esant tokiai teisinei situacijai, kai asmuo laisva valia leido naudoti savo atvaizdą komerciniais tikslais ir sutartyje neaptarė jo naudojimo termino, asmens teisė į atvaizdą yra ginama atsižvelgiant į tai, kad ši teisė yra teisės į privatumą dalis“, – pažymi teisininkas.

Susidūrus dviem teisiniams gėriams – teisei į privataus gyvenimą gerbimą atvaizdo apsaugos kontekste ir darbdavio turtinius interesus reklamuojant jo paslaugas ir prekes, prioritetas turi būti skiriamas asmens teisės į privatumą gynimui.

Dėl šių priežasčių, jeigu darbuotojas ir darbdavys neaptarė atvaizdo naudojimo termino, darbuotojas įprastai po darbo sutarties nutraukimo turi teisę atšaukti savo sutikimą (tokį sutikimą gali atšaukti ir darbo sutarties galiojimo metu) dėl jo atvaizdo naudojimo darbdavio reklamuose.

Esminis advokato Manto Baigio patarimas – susitarime su darbuotoju dėl jo atvaizdo naudojimo reklamuose, aptariant visas būtinas sąlygas, turi būti aiškiai susitarta ir dėl atvaizdo naudojimo termino (pvz. kaip bus naudojamas atvaizdas po darbo santykių pabaigos).

„Tokių sąlygų neaptarus – pagal naujausias teismų praktikos tendencijas – darbaviai bus įpareigoti pašalinti visas reklamas iš socialinių tinklų ir gali būti įpareigoti atlyginti visą darbuotojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą“, – atkreipia dėmesį teisininkas.

„Atvaizdo naudojimo teisėtumo klausimas gali būti nagrinėjamas ir Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimų netinkamai tvarkant darbuotojų asmens duomenis bei konstatavus pažeidimus gali grėsti milžiniškos sankcijos“, – sako Mantas Baigys.

 

Kada viešas muzikos leidimas tampa teisės pažeidimu?

Posted on by avocad_bxgv12hf

Įsivaizduokite, vaikštote miesto gatvėmis – iš netoliese esančios kavinės sklinda džiazo melodija, o šalimais praeivis garsiai leidžia populiarią dainą iš savo telefono. Muzika mieste mus lydi beveik visur, tačiau ar susimąstėte, kada toks viešas kūrinių atlikimas peržengia teisėtumo ribas.

Kada muzika mus džiugina teisėtai, o kada gali tapti rimtų pasekmių priežastimi? Kur slypi autorių teisių apsaugos ribos ir kaip neatsidurti jų pažeidėjų sąraše? Į šiuos klausimus atsako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.

Muzikos kūriniai yra priskiriami Autorių teisių saugomiems objektams. Autorių teisių objektai – tai  originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.

Taigi, kūriniams, kurie gali būti apsaugoti Autorių teisių taikomi du reikalavimai: originalumo ir objektyvios formos reikalavimas. Pastarasis reiškia, kad sukurtas kūrinys turi būti įgijęs tokią formą (nebūtinai reikia kūrinį fiksuoti kokioje nors materialioje laikmenoje), kuri leistų jį suvokti kitiems asmenims (pvz. knyga, kurią galima perskaityti, nutapytas paveikslas ir kt.). Kūriniu negali būti laikoma tik idėja, kuri nėra įgyvendinta.

Apsaugos į kūrinius atsiradimo momentas

Autorių teisės į kūrinių apsaugą atsiranda nuo pačio kūrinio sukūrimo momento t. y. nuo to momento, kai kūrinys yra išreiškiamas objektyvia forma. Apsaugos atsiradimui įtakos neturi tai ar asmuo, kurdamas kūrinį, siekė, kad jis taptų autorių teisių saugomu objektu ar ne. Įstatymas taip pat nereikalauja jokių formalumų, kurie turėtų reikšmės apsaugai atsirasti (tokių kaip įregistravimas, specialus žymėjimas, pripažinimas).

Autorių teisės skirstomos į dvi rūšis: asmenines neturtines teises ir turtines teises (dar kitaip vadinamomis ekonominėmis teisėmis).

Autoriaus asmeninės neturtinės teisės tai yra teisės, kurios neturi jokio ekonominio turinio. Jos yra neatskiriamai susijusios su autoriaus asmeniu. Šių teisių paskirtis yra saugoti autoriaus asmeninius interesus, kad kūrinys būtų žinomas toks, kokį jį sukūrė. Neturtinės teisės negali būti perleistos kitiems asmenims.

Įstatyme yra įtvirtintos 3 asmeninės neturtinės teisės:

  • autorystės teisė – teisė reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį;
  • teisė į autoriaus vardą – teisė reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas;
  • teisė į kūrinio neliečiamybę – teisė prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją.

Autoriaus turtinės teisės tai autoriaus kūrinio naudojimo teisės. Tik pats autorius, kitas teisių subjektas ar jo atstovas gali leisti arba drausti viešai naudoti kūrinį bet kokiu būdu. Priešingai nei neturtinių teisių atveju, Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis. Turtinės teisės taip pat gali būti perduodamos sutartimis ir paveldimos. Tačiau turtinėms teisėms yra taikomas saugojimo terminas: Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties.

Įstatymas numato šį nebaigtinį turtinių teisių sąrašą:

  • atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu;
  • išleisti kūrinį;
  • versti kūrinį;
  • adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;
  • platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinio originalą ar jo kopijas nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti;
  • viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;
  • viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;
  • transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).

Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu.

Kaip autorių teisių reglamentavimas atsispindi viešoje erdvėje paleidus muzikos kūrinį?

Visu pirma pažymėtina, kad muzikos leidimas be autoriaus sutikimo ne visada yra teisės pažeidimas.

Muzikos leidimas viešoje erdvėje yra laikomas kūrinio viešu atlikimu. Viešas atlikimas tai yra  kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiesiogiai (gyvas atlikimas) arba pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kurioje tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.

Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad kūrinio atlikimas laikomas netik kai jis yra atliekamas gyvai, bet ir kai naudojant technines priemones jis padaromas girdimu neapibrėžtai visuomenės narių grupei.

Neapibrėžta visuomenės narių grupė suprantama kaip grupė asmenų, kuriuos nesieja jokie tamprūs abipusiai santykiai (pvz. šeima; draugai; klasiokai) ir todėl šios grupės negalima apibrėžti. Todėl garsiai klausant muzikos uždarame draugų vakarėlyje nebus laikomas autoriaus teisių pažeidimu.

Tačiau paleidus muziką viešoje erdvėje, kurioje bet koks praeivis gali ją išgirsti (pvz. leidžiama muzika per garsiakalbius prekybos centre, restoranuose; viešbučių fojė) jeigu nėra gautas autoriaus sutikimas ir jam nėra teisingai atlyginta, tokiu atveju jau bus traktuojama kaip teisės pažeidimas. Už tokį pažeidimą autorius galės reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus (jeigu jie buvo tęsiami ilgesnį laiko tarpą) bei atlyginti už neteisėto kūrinio naudojimą.

Kaip išvengti galimo pažeidimo?

Jeigu yra siekiama legaliai leisti muziką viešoje aplinkoje, siekiant sukurti jaukia atmosfera, iš pažiūros gali atrodyti sudėtinga, nes reikėtų susitarti su visais dainų kūrėjais, kurių kūrinius siekiama groti, taipogi dar sunkumų gali atsirasti, jei siekiama groti užsienio šalies kūrinį. Dar sudėtingiau gali tapti jeigu muzikinio kūrinio autorius ir atlikėjas nesutampa, kadangi tokiu atveju autorinės teisės priklauso dainos kūrėjui, tačiau dainos atlikėjui priklauso gretutinės teisės į dainos atlikimą (gretutinės teisės yra išvestinės teisės į gautą rezultatą panaudojus kūrinį t. y. kūrinio atlikimas, jo įrašas, filmo pirmasis įrašas ir kt.). Todėl sutartis tektų sudaryti su keliais subjektais.

Šiam tikslui egzistuoja kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios, sudariusios sutartis su atlikėjai, administruoja jų turtines teises ir užtikrina jų tinkamą įgyvendinimą. Todėl naudotojams yra patogiau, kai gali sudaryti sutartis dėl teisėto kūrinių naudojimo su viena organizacija, kuri administruoja tokius teisių turėtojus.

Lietuvoje tokios organizacijos yra dažnai viešumoje girdimos LATGA (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija) ir AGATA (Lietuvos gretutinių teisių asociacija). Kaip galima spręsti iš pavadinimo, LATGA Atstovauja autorių teisių subjektus ir užtikrina, kad autoriams būtų atlyginta už jų kūrinių naudojimą. AGATA užtikrina gretutinių teisių subjektų teises, atstovaudama atlikėjų, fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojų interesus.

Taigi, jei asmenys siekia legaliai naudoti muziką savo vykdomoje veikloje, jiems reikia sudaryti sutartis tiek su LATGA, tiek ir su AGATA. Priešingu atveju yra vykdomas teisės pažeidimas už kurį galima sulaukti atitinkamų teisinių pasekmių.