Lošimų reklamai – stop ženklas: kas pasikeis ir kodėl tai svarbu?

Praeitų metų pabaigoje Seimas žengė ryžtingą žingsnį – pritarė reikšmingiems Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kurie jau nuo 2025 m. liepos 1 d. iš esmės pakeis lošimų reklamos taisykles Lietuvoje. Įvedamas griežtas reklamos draudimas. Kodėl tai padaryta? Lošimų populiarumas ypatingai išaugo tarp jaunų žmonių ir sukėlė nemažai ypatingai stiprių priklausomybių bei skaudžių pasekmių. Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkės Karolinos Briliūtės, šie pokyčiai – ne tik teisinė naujovė, bet ir svarbus signalas visai visuomenei.

Pagal statistiką Lietuvoje sparčiai auga azartinių lošimų dalyvių skaičius, ypač tarp 18–24 metų amžiaus asmenų. Priklausomybė nuo lošimų dažnai atsiranda per nuolatinį susidūrimą su reklama, kuri formuoja klaidingą įspūdį apie lengvą laimėjimą ir praturtėjimą, arba tiesiog nekaltą laiko praleidimą.

„Įstatymo pakeitimai ne tik užkerta kelią manipuliatyviai reklamai, bet ir siunčia aiškią žinutę visuomenei: lošimai yra rizikinga veikla, kuri turi būti griežtai kontroliuojama. Griežtesnis reguliavimas Lietuvoje taip pat atitinka Europos Sąjungos valstybių tendencijas: vis daugiau šalių įveda apribojimus ar draudimus lošimų reklamai, ypač siekdamos apsaugoti nepilnamečius ir kitus pažeidžiamus vartotojus“, – pabrėžia teisininkė.

Dabartinis reglamentavimas

Šiuo metu azartinių lošimų reklama reglamentuojama pagal Azartinių lošimų įstatymą, kuriame azartinių lošimų reklama draudžiama išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Reklama negali būti nukreipta į nepilnamečius ar pažeidžiamas asmenų grupes.

„Tačiau praktikoje lošimų organizatoriai randa būdų šiuos draudimus apeiti, panaudodami kitokias reklamos formas, pavyzdžiui, per nuomonės formuotojus, socialinius tinklus, rėmimo sutartis ar reklaminius žaidimus, kuriuose dalyvavimas netiesiogiai skatino lošimą“, – pastebi Karolina Briliūtė.

2025 m. liepos 1 d. – naujos taisyklės

AVOCAD teisininkė atkreipia dėmesį, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalios naujos, gerokai griežtesnės lošimų reklamos taisyklės. Bus ribojama ne tik reklamos pateikimo vieta, bet ir jos turinys, trukmė bei forma. „Tai – tik pirmasis žingsnis: pereinamuoju laikotarpiu paliekama laiko prisitaikyti, tačiau nuo 2028 m. sausio 1 d. laukia dar griežtesni apribojimai. Numatytos tik kelios išimtys – pavyzdžiui, reklama galės pasirodyti tik lošimų organizatorių svetainėse ar pačiose lošimų vietose, ir tik laikantis griežtų reikalavimų. Taip pat bus visiškai uždraustas bet kokių viešų renginių, veiklų ar net juridinių ir fizinių asmenų rėmimas lošimų bendrovių vardu. Pokyčiai reikšmingi – verta pasiruošti iš anksto“, – įspėja K. Briliūtė.

Kiek kainuos taisyklių nepaisymas?

Šiuo metu už neteisėtą azartinių lošimų reklamą gali būti skiriama bauda nuo 0,1 iki 1 proc. įmonės praėjusių metų pajamų (skaičiuojama nuo statymų sumos atėmus išmokėtus laimėjimusi). Tačiau suma negali būti mažesnė nei 6 000 Eur ir didesnė nei 25 000 Eur. Jei pažeidimas kartojasi per metus – bauda padvigubėja: nuo 12 000 Eur iki 50 000 Eur.

Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalios dar griežtesnės sankcijos – baudos didės iki 3–5 proc. metinių pajamų. Tad rizika reklamuoti lošimus ne pagal taisykles taps dar brangesnė.

Lietuva Europos Sąjungos kontekste

Europos Sąjungoje nėra vieningo teisės akto, kuris reguliuotų azartinių lošimų reklamą, todėl kiekviena šalis taiko savus ribojimus, remdamasi ES nuostatomis dėl visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos.

Štai keli pavyzdžiai:

  • Italija nuo 2019 m. pagal „Dignity Decree“ visiškai uždraudė bet kokią lošimų reklamą;
  • Ispanijoje reklama galima tik naktį – nuo 1 iki 5 val. ryto;
  • Belgijoje nuo 2023 m. beveik visiškai uždrausta lošimų reklama, o nuo 2025 m. jos neliks ir stadionuose bei sporto renginiuose.

Nauji Lietuvos įstatymo pakeitimai perkelia šalį į griežčiausiai lošimų reklamą ribojančių ES valstybių gretas. „Tai ne tik siekis lygiuotis į pažangiausius pavyzdžius, bet ir stiprus žingsnis socialinės atsakomybės link. Lietuva išsiskiria ne tik ribojimų apimtimi, bet ir numatytomis griežtomis atsakomybės priemonėmis“, – sako teisininkė.

Kaip pasiruošti verslui?

Lošimų organizatoriams ir su šia veikla susijusiems verslams AVOCAD teisininkė Karolina Briliūtė pataria imtis aktyvių veiksmų, kad laiku prisitaikytų prie naujo teisinio reguliavimo:

  • Peržiūrėti visas sutartis su reklamos agentūromis, nuomonės formuotojais, rėmimo partneriais ir kitais turinio kūrėjais. Įsitikinti, kad jose nėra sąlygų, kurios po 2025 m. liepos 1 d. būtų laikomos neteisėtomis.
  • Nutraukti arba modifikuoti kampanijas, kurios galėtų būti laikomos lošimų reklama, net jei jos pateikiamos kaip „informacinio pobūdžio“.
  • Pasitarti su teisininkais dėl rizikos vertinimo ir atitikties, ypač jei naudojami netiesioginiai reklamos kanalai (prekių ženklai, partnerystės ir pan.).
  • Komunikuoti aiškiai su darbuotojais ir partneriais apie naują teisinį reguliavimą bei galimas pasekmes už jo nesilaikymą.
  • Investuoti į atsakingo lošimo priemones, kurios galėtų būti pristatomos ne kaip reklama, o kaip švietėjiškas turinys apie priklausomybės prevenciją, jei tai neprieštarauja naujam reglamentavimui.

Pasak Karolinos Briliūtės, šie veiksmai ne tik padės išvengti teisinių pasekmių, bet ir sustiprins įmonės reputaciją kaip socialiai atsakingo rinkos dalyvio.

Nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios pereinamasis laikotarpis, truksiantis iki 2028 m. sausio 1 d. nuo kurio bus pradedami taikyti dar griežtesni ribojimai. Tai ženklus žingsnis siekiant stiprinti visuomenės sveikatos apsaugą ir mažinti priklausomybės nuo lošimų riziką. Nors verslui šie pokyčiai gali reikšti papildomų iššūkių, jie yra būtini siekiant ilgalaikės visuomenės gerovės. Visuomenė, ypač jaunoji karta, turėtų būti apsaugota nuo rizikingo vartojimo įpročių formavimo, o lošimai neturėtų būti pristatomi kaip pramoga be pasekmių.

Ką daryti norint apsisaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos? 

Lietuvoje kasmet įregistruojama apie 14–16 tūkst. naujų juridinių asmenų. Pavyzdžiui, 2023 m. buvo įregistruota 15,7 tūkst. naujų įmonių, tai didžiausias skaičius per pastaruosius 25 metus.

O ką jau kalbėti apie tuos, kurie įvairias paslaugas teikia užsiimdami individualia veikla. Konkurencija didelė, specialistai turi nemažą pasirinkimą ir dažnai migruoja tarp skirtingų tos pačios srities įmonių ieškodami pokyčių, didesnio darbo užmokesčio ar draugiškesnio kolektyvo. Neretais atvejais naujai į įmonę atėjęs darbuotojas turi ne tik specialias žinias apie konkurentų įmonę ir jos veiklos ypatybes, bet kartu ir artimą ryšį su buvusios darbovietės klientais.

Tokie darbuotojai yra ypač laukiami pas konkurentus nors ir kartais pats darbuotojas gali net nepagalvoti, kad naudodamas turimą informaciją nesąžiningai konkuruoja darydamas žalą ankstesnei darbovietei ar suteikia tokią galimybę naujajam darbdaviui. Kokią įmonės informaciją saugo įstatymas ir ko gali imtis darbdavys, kad apsisaugotų nuo nesąžiningos konkurencijos pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Jonas Zaronskis.  

Kokią įmonės informaciją saugo įstatymai?

Paprastai įmonėje dalį informacijos saugo įstatymas (pvz. komercinė paslaptis), o likusią – specialūs susitarimai ir sutartys. Komercine paslaptimi yra laikomi konfidencialūs duomenys, kurie yra specifiniai ir labai reikšmingi, o jų panaudojimas kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Komercinė paslaptis net ir pasibaigus darbo santykiams dar kurį laiką yra saugoma įstatyme nustatyta tvarka ir negali būti panaudota jokiais tikslais. Pagal teismų praktiką, komercine paslaptimi yra laikoma informacija, kuri atitinka tris reikalavimus: slaptumo, vertingumo (turi komercinės vertės) ir ar buvo imamasi protingų veiksmų tai informacijai išsaugoti. Taigi įmonių vadovams nederėtų pamiršti, kad kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti jos savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga būtų pripažinta protinga.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal teismų praktiką komercinei paslapčiai priskiriamas ir įmonės klientų sąrašas. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Taigi, išėję iš darbo ir kartu su savimi išsivilioję buvusios darbovietės klientus, galite susilaukti nemažų teisinių pasekmių.

Susitarimai dėl konfidencialios informacijos

Neretais atvejais įmonės renkasi darbo sutartyje arba atskirame susitarime numatyti tam tikrus duomenis ir sąlygas, kurie įmonės viduje yra laikomi konfidencialia informacija. Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Šiame susitarime darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą. Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienus metus po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino.

Įmonių vadovai pasirašydami tokio tipo susitarimus turėtų nepamiršti, kad teismas vertina ne tik, ar buvo laikomasi konkretaus konfidencialumo susitarimo, bet ir tai, ar į susitarimą įtraukta informacija buvo pakankamai svarbi ir ar pakankamai buvo stengtasi tą informaciją išsaugoti.

Praktikoje terminai „komercinė paslaptis“ ir „konfidenciali informacija“ neretai vartojami kaip sinonimai, tačiau šių informacijos rūšių santykis yra reikšmingas sprendžiant dėl padarinių, kurie atsirado tokią informaciją paviešinus, panaudojus. Iš esmės komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos rūšis, tačiau konfidenciali informacija nebūtinai yra saugoma kaip komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje.

Ar geriau informaciją patentuoti ar slėpti kaip komercinę paslaptį?

Vis dėlto yra du būdai apsaugoti informaciją – galima ją slėpti (pvz. komercinės paslaptys, konfidencialumo susitarimai ir pan.) arba galima ją išviešinti (pvz. patentai).

Komercinė paslaptis, kaip informacijos apsaugos būdas, turi keletą nemažų privalumų: informacijos nereikia niekam atskleisti (pvz. registruoti viešuose registruose); jai nėra keliami griežti formalūs reikalavimai (pvz. naujumas, originalumas) ir kt. Be to, komercinių paslapčių teisinė apsauga yra neterminuota.

Tad kodėl reiktų patentuoti informaciją, jeigu ji ir taip galėtų būti komercinės paslapties objektas? Komercinė paslaptis čia turi keletą trūkumų: visada yra galimybė, kad kitas subjektas komercinę paslaptį sudarančią informaciją atras ar sukurs savarankiškai, taip pat gali būti, kad informacija bus atskleista kitam subjektui teisėtai mėginant ją atkurti (pvz. mėginant atkartoti gėrimo receptą), komercinė paslaptis taip pat gali būti atskleista netyčia arba tyčia.

Patentavimas užtikrina, kad išradimą gaminti, parduoti ar kitaip naudoti galėsite tik jūs. Taigi tik Jūs gausite pelną iš jo pardavimo ir naudojimosi juo. Taip apsaugomos į išradimą investuotos lėšos ir visada galite reikalauti, kad konkurentai nesinaudotų išradimu ir atlygintų nuostolius. Tiesa, tokia išskirtine teise išradimo savininkas gali naudotis tik 20 metų. Kadangi patentas galioja tik 20 metų, o komercinė paslaptis yra saugoma neribotą laiką,  labai išskirtinius produktus, tarkim, tokius kaip Coca-Cola gėrimo receptas, saugo komercinės paslaptys, o ne patentai.

Taigi iš esmės būdas, kurį pasirinksite informacijai apsaugoti priklauso nuo pačios informacijos, jos svarbos ir netgi įmonės veiklos pobūdžio.