Viešojo transporto bilietą Vilniuje šiandien galima įsigyti vos per kelias akimirkas – mobiliąja programėle, bekontakte banko kortele ar kitu keleivio pasirinktu būdu. Tačiau vien bilieto įsigijimas ne visais atvejais reiškia, kad keleivis keliauja teisėtai. Priklausomai nuo bilieto įsigijimo būdo, reikšmingos tampa jo aktyvavimo aplinkybės, galiojimo pradžios momentas, nustatyta galiojimo trukmė ir keleivio veiksmai kelionės metu.
Praktika rodo, kad į situacijas, kai už kelionę tenka susimokėti baudą, keleiviai neretai patenka ne dėl siekio išvengti bilieto įsigijimo, bet dėl to, kad nežino arba netinkamai supranta taikomą reguliavimą – kuris momentas laikomas kontrolės pradžia, ar persėdant į kitą transporto priemonę būtina įsigyti naują bilietą ir kaip vertinama situacija, kai 30 minučių trukmės bilieto nepakanka kelionei užbaigti dėl eismo spūsčių ar kitų nuo keleivio nepriklausančių aplinkybių. „Viešojo transporto bilietų sistema keleiviui iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai paprasta – įsigijai bilietą ir važiuoji. Vis dėlto teisiniu požiūriu svarbus ne tik pats bilieto įsigijimo faktas. Reikšmę turi ir tai, ar bilietas tinkamai bei laiku aktyvuotas, ar jis vis dar galioja kontrolės momentu, o naudojantis lengvata – ar keleivis gali pagrįsti teisę į ją. Būtent šios aplinkybės praktikoje gali lemti, ar keleivio kelionė bus laikoma teisėta“, – sako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė Sandra Mickienė.
Kur keleiviui ieškoti aktualios informacijos?
Visi asmenys, besinaudojantys viešuoju transportu Vilniaus mieste, pirmiausia turėtų susipažinti su viešojo transporto naudojimosi taisyklėmis, kad tinkamai suprastų savo teises ir pareigas bei galėtų jų laikytis kelionės metu.
Aktualūs teisės aktai ir kiti keleivių vežimą bei keleivių kontrolę reglamentuojantys dokumentai visuomenei prieinami JUDU interneto svetainės skiltyje „Teisės aktai“. Joje galima rasti, pavyzdžiui, Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisykles, naudojimosi „m.Ticket“ programėle taisykles, JUDU (Vilniečio) kortelės, elektroninių ir popierinių bilietų įsigijimo ir (ar) e. piniginėje esančių lėšų naudojimo ir grąžinimo tvarkos aprašą bei kitus dokumentus.
Be teisės aktų, keleiviams naudinga susipažinti ir su JUDU dažnai užduodamų klausimų (DUK) skiltimi, kurioje pateikiami atsakymai į daugelį konkrečių klausimų dėl bilietų įsigijimo, aktyvavimo, galiojimo, persėdimo, lengvatų ir keleivių kontrolės. Nors DUK nėra teisės aktas, ši informacija padeda geriau suprasti praktinį galiojančių taisyklių taikymą. „Keleiviui tikrai nebūtina mintinai žinoti visų teisės aktų, tačiau prieš naudojantis konkrečiu bilieto tipu verta žinoti pagrindines jo naudojimo sąlygas. Ypač tai aktualu naudojantis mobiliąja programėle, lengvatiniais bilietais ar planuojant ilgesnę kelionę su persėdimais. JUDU skelbiamos taisyklės ir praktiniai paaiškinimai leidžia iš anksto pasitikrinti, kaip konkrečioje situacijoje reikėtų elgtis“, – pažymi S. Mickienė.
Bilieto aktyvavimas ir keleivių kontrolės pradžia
Viena iš situacijų, dėl kurių keleiviams gali kilti ginčų su kontrolę atliekančiais specialistais, yra netinkamas arba per vėlyvas bilieto aktyvavimas.
Pagal Vilniaus miesto viešojo transporto taisykles keleivių kontrolės pradžia siejama ne su momentu, kai kontrolierius įlipa į transporto priemonę ar prieina prie konkretaus keleivio, siekdamas patikrinti jo bilietą. Keleivių kontrolė prasideda tada, kai transporto priemonė privažiuoja stotelės, kurioje vykdoma kontrolė, įvažą arba stotelę be įvažos ir vairuotojas ar kitas įgaliotas asmuo užblokuoja transporto priemonėje įdiegtus komposterius.
Todėl kiekvienas keleivis, vos tik įlipęs į transporto priemonę ir kol dar nėra privažiavęs kitos stotelės, kurioje gali būti atliekami kontrolės veiksmai, jeigu neturi galiojančio bilieto, privalo jį nedelsdamas įsigyti ir tinkamai aktyvuoti. Bilietas turi būti aktyvuotas iki keleivių kontrolės pradžios, kad šiuo momentu keleivis būtų laikomas turinčiu galiojantį bilietą.„Svarbu suprasti, kad kontrolės pradžia nėra momentas, kai keleivis pamato kontrolierių ar kai kontrolierius prieina patikrinti konkretaus bilieto. Taisyklėse šis momentas apibrėžtas kitaip – jis siejamas su transporto priemonės privažiavimu prie stotelės, kurioje vykdoma kontrolė, ir komposterių užblokavimu. Todėl bilieto aktyvavimas tik pamačius kontrolierių gali būti per vėlyvas“, – atkreipia dėmesį AVOCAD vyresnioji teisininkė.
Bilieto aktyvavimo būdas priklauso nuo to, kokiu būdu jis įsigytas.
Naudojantis JUDU / Vilniečio kortele, ją reikia priliesti prie komposterio, pasirinkti norimą aktyvuoti bilietą, o tuomet kortelę priliesti dar kartą ir taip patvirtinti pasirinkimą. Jei kortelėje yra skirtingų rūšių bilietų, komposteris leidžia pasirinkti, kurį bilietą aktyvuoti.
Mobiliąja programėle įsigytas elektroninis bilietas aktyvuojamas pačioje programėlėje, atliekant aktyvavimo veiksmą. Aktyvavimo procesas užtrunka 15 sekundžių, todėl bilietas nelaikomas galiojančiu tol, kol aktyvavimo procesas nėra baigtas ir programėlėje nėra patvirtinta, kad bilietas aktyvuotas. „Šios 15 sekundžių gali atrodyti kaip nereikšminga techninė detalė, tačiau kontrolės atveju jos gali tapti labai svarbios. Keleivis, pasirinkęs mobiliąją programėlę, aktyvavimo veiksmą turėtų pradėti nedelsdamas, vos tik įlipęs į transporto priemonę. Bilietas laikomas aktyvuotu tik pasibaigus aktyvavimo procesui, todėl nereikėtų laukti kitos stotelės ar kontrolierių pasirodymo“, – aiškina S. Mickienė.
Atskiras būdas – bekontaktė banko kortelė. Ja Vilniaus viešajame transporte galima įsigyti 60 minučių bilietą, kuriam lengvatos šiuo metu netaikomos. Bilietas įsigyjamas komposteryje priglaudus fizinę banko kortelę arba naudojantis telefonu ar laikrodžiu, kuriame įdiegta atitinkama mokėjimo priemonė. Sėkmingą pirkimą patvirtina komposterio ekrane rodomas patvirtinimas ir garsinis signalas.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai keleivis, įlipęs į viešojo transporto priemonę, pamiršta aktyvuoti bilietą ir tai padaro tik, pavyzdžiui, pastebėjęs įlipantį kontrolierių. Tokiu atveju vien tai, kad kontrolieriui tikrinant keleivį bilietas jau yra aktyvuotas, savaime nereiškia, kad kontrolės pradžios momentu keleivis turėjo galiojantį bilietą.
Vertinama, kada bilietas faktiškai buvo aktyvuotas ir ar tai įvyko iki keleivių kontrolės pradžios, t. y. iki tol, kol transporto priemonė privažiavo stotelę, kurioje kontrolieriai vykdo keleivių kontrolę, ir vairuotojas ar kitas įgaliotas asmuo užblokavo komposterius.
Jeigu nustatoma, kad bilietas buvo aktyvuotas jau po kontrolės pradžios momento, laikoma, kad kontrolės pradžios momentu keleivis galiojančio bilieto neturėjo. Tokiu atveju vėlesnis bilieto aktyvavimas šios aplinkybės nepakeičia.„Kitaip tariant, kontrolės metu vertinama ne vien tai, ką kontrolierius mato keleivio telefone tikrinimo sekundę, bet ir tai, kada bilietas faktiškai tapo galiojantis. Jeigu jis aktyvuotas jau prasidėjus kontrolei, vėlesnis aktyvavimas nepanaikina fakto, kad kontrolės pradžios momentu galiojančio bilieto nebuvo“, – pabrėžia teisininkė.
Vis dėlto, nustačius, kad kontrolės pradžios momentu keleivis nebuvo tinkamai aktyvavęs bilieto, jam gali būti sudaryta galimybė išvengti administracinės atsakomybės kontrolės metu įsigyjant kontrolės bilietą. Kontrolės bilietas skirtas atvejams, kai kontrolės metu nustatoma, jog keleivis keliauja be tinkamai pažymėto ar aktyvuoto bilieto.
Kontrolės bilietas kainuoja 15 Eur, už jį galima atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais – banko kortele. Įsigytas bilietas galioja dvi valandas nuo jo įsigijimo momento, keleiviui nereikalaujant išlipti iš transporto priemonės.
Jeigu keleivis neturi galimybės už kontrolės bilietą atsiskaityti negrynaisiais pinigais, kontrolierius turi teisę tokį keleivį išlaipinti iš transporto priemonės ir teisės aktų nustatyta tvarka surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl važiavimo be bilieto. Tokiu atveju keleiviui taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 446 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 16 iki 30 eurų.
Lengvatinis bilietas: vien teisės į lengvatą nepakanka
Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas nustato asmenų kategorijas, kurioms suteikiama teisė viešuoju transportu naudotis lengvatinėmis sąlygomis ir įsigyti važiavimo bilietus su nustatyto dydžio nuolaida. Tarp tokių asmenų yra mokiniai ir studentai, asmenys su negalia, tam tikrą amžių sukakę asmenys, juos lydintys asmenys bei kitos įstatyme nurodytos asmenų grupės. Tačiau vien priklausymo vienai iš šių kategorijų nepakanka. Pasinaudoti transporto lengvata keleivis gali tik turėdamas galiojantį dokumentą, patvirtinantį jo teisę į atitinkamą lengvatą, ir kontrolieriui pareikalavus jį pateikdamas.
„Čia svarbu atskirti du dalykus – faktinę žmogaus teisę į lengvatą ir galimybę ją įrodyti kontrolės metu. Pavyzdžiui, keleivis iš tiesų gali būti studentas ir turėti teisę į lengvatinį bilietą, tačiau kontrolės metu jis turi gebėti šią teisę patvirtinti nustatytu dokumentu. Vien paaiškinimo, kad dokumentas liko namuose, nepakanka“, – sako S. Mickienė. Jeigu keleivis tokio dokumento neturi, pavyzdžiui, jį pamiršo namuose, jis negali tinkamai pagrįsti savo teisės naudotis lengvatiniu bilietu kontrolės metu. Tokiu atveju gali būti taikoma ANK 446 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė. Kai keleivis iš tikrųjų turi objektyvią teisę į lengvatą ir yra įsigijęs atitinkamą bilietą, tačiau patikros metu nepateikia tai įrodančio dokumento, jo veika kvalifikuojama pagal ANK 446 straipsnio 2 dalį, numatančią švelnesnę baudą – nuo 10 iki 14 eurų.
Kai asmuo apskritai neturi teisės į jokią lengvatą, tačiau važiuoja su lengvatiniu bilietu, jo veika prilyginama važiavimui be bilieto pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį. Už tai numatyta griežtesnė piniginė bauda – nuo 16 iki 30 eurų.„Šių situacijų nereikėtų sutapatinti. Viena yra turėti teisę į lengvatą, tačiau kontrolės metu nepateikti ją patvirtinančio dokumento, ir visai kas kita – apskritai neturint teisės į lengvatą sąmoningai naudotis lengvatiniu bilietu. Atitinkamai skiriasi ir teisės aktuose numatyta atsakomybė“, – paaiškina AVOCAD teisininkė.
Lengvatinis bilietas studentams: ką svarbu žinoti?
Studentams, atitinkantiems Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatytas sąlygas, Vilniaus viešajame transporte taikoma 80 proc. nuolaida vienkartiniams ir terminuotiems bilietams.
Teisę į šią lengvatą turi aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės formos studijų programą, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai arba jų šeimos nariai ir studijuoja Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programą.
Tačiau teisės į transporto lengvatą turėjimas savaime nėra pakankamas pagrindas kelionės metu naudotis lengvatiniu bilietu. Keleivis, įsigijęs ir aktyvavęs lengvatinį bilietą, privalo turėti galiojantį dokumentą, patvirtinantį jo teisę į atitinkamą transporto lengvatą, ir keleivių kontrolės metu, kontrolieriui pareikalavus, jį pateikti.
Studentams teisę į lengvatą gali patvirtinti mokyklos ar universiteto išduotas studento pažymėjimas arba galiojanti ISIC kortelė, jeigu atitinkama mokymo įstaiga yra įsikūrusi Europos Sąjungoje.
Praktikoje aktualus ir naujai studijas pradedančių studentų atvejis, kai studento pažymėjimas dar nėra išduotas. Vien tai, kad studentas dar neturi studento pažymėjimo, savaime neužkerta kelio naudotis studentams taikoma transporto lengvata. Paprastai iki spalio 1 d. pakanka turėti mokymo įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią studento statusą, ir ją pateikti keleivių kontrolės metu.
„Tai ypač aktualu prasidėjus naujiems mokslo metams. Pirmakursis gali būti teisėtai priimtas studijuoti, tačiau dar neturėti pagaminto studento pažymėjimo. Tokiu atveju svarbu iš anksto pasirūpinti mokymo įstaigos pažyma, kuri kontrolės metu leistų patvirtinti studento statusą. Taigi svarbus ne vien pats studento statusas, bet ir galimybė jį tinkamai įrodyti“, – atkreipia dėmesį S. Mickienė.
Jeigu studentas faktiškai turi teisę į transporto lengvatą, tačiau kontrolės metu nepateikia šią teisę patvirtinančio dokumento, jam gali būti taikoma ANK 446 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda nuo 10 iki 14 eurų.
Bilieto galiojimo trukmė – ne kelionės trukmė
Dar viena dažna klaidinga prielaida – kad laiku įsigytas ir aktyvuotas bilietas galioja iki kelionės pabaigos, net jeigu pati kelionė trunka ilgiau, nei nustatyta bilieto galiojimo trukmė. Tačiau bilieto galiojimo laikas nėra siejamas su keleivio kelionės trukme. Jis skaičiuojamas nuo bilieto aktyvavimo momento ir priklauso nuo pasirinktos bilieto rūšies. Pavyzdžiui, 30 minučių bilietas galioja 30 minučių nuo jo aktyvavimo momento, o 60 minučių bilietas – 60 minučių. „Keleiviai kartais natūraliai tikisi, kad jeigu į transporto priemonę įlipo turėdami galiojantį bilietą, galės su juo nuvažiuoti iki galutinės stotelės. Tačiau taisyklės veikia kitaip – bilietas galioja konkrečiai nustatytą laiką. Todėl net ir tuomet, kai kelionė užsitęsia dėl spūsčių ar kitų nuo keleivio nepriklausančių aplinkybių, pasibaigus bilieto galiojimo laikui reikia įsigyti ir aktyvuoti naują bilietą“, – aiškina S. Mickienė.
Taigi, jeigu kelionė dėl transporto spūsčių ar kitų priežasčių užsitęsia ilgiau ir bilieto galiojimo laikas baigiasi keleiviui dar nepasiekus galutinės stotelės, vien tai, kad bilietas buvo laiku įsigytas ir aktyvuotas, nesuteikia teisės toliau keliauti. Tokiu atveju keleivis, norėdamas tęsti kelionę, turi įsigyti ir tinkamai aktyvuoti naują bilietą. Kita vertus, bilieto galiojimo trukmė nėra siejama su konkrečia transporto priemone. Pavyzdžiui, 60 minučių bilietą aktyvavęs keleivis gali per šį laiką persėsti iš vieno autobuso ar troleibuso į kitą ir toliau naudotis tuo pačiu bilietu, jeigu jo galiojimo laikas nėra pasibaigęs.
„Persėdimas savaime nereiškia, kad reikia pirkti naują bilietą. Jeigu turimas 30 ar 60 minučių bilietas vis dar galioja, keleivis jo galiojimo laikotarpiu gali persėsti į kitą autobusą ar troleibusą. Esminis kriterijus yra ne transporto priemonių skaičius, o tai, ar bilieto galiojimo laikas nėra pasibaigęs“, – pabrėžia teisininkė.
Ką svarbiausia prisiminti keleiviui?
Apibendrindama S. Mickienė išskiria keletą praktiniu požiūriu svarbiausių taisyklių, kurias keleiviams verta prisiminti:
- Bilietą reikia ne tik įsigyti, bet ir tinkamai aktyvuoti. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai naudojama mobilioji programėlė, nes bilieto aktyvavimas nėra momentinis – po aktyvavimo patvirtinimo turi praeiti 15 sekundžių. Tik tuomet laikoma, kad bilietas yra aktyvuotas, o asmuo turi galiojantį kelionės bilietą.
- Kontrolės pradžia nėra momentas, kai kontrolierius prieina prie keleivio. Kontrolės pradžia siejama su transporto priemonės privažiavimu prie atitinkamos stotelės ir komposterių užblokavimu, o ne su momentu, kai kontrolierius fiziškai įlipa į transporto priemonę ar prieina prie konkretaus tikrinamo keleivio. Todėl bilietas turi būti įsigytas ir aktyvuotas dar iki transporto priemonės privažiavimo prie stotelės, kurioje bus atliekami patikros veiksmai, ir komposterių užblokavimo.
- Naudojantis lengvatiniu bilietu būtina turėti teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą. Teisę į konkrečią lengvatą turintis keleivis kontrolės metu, kontrolieriui pareikalavus, turi pateikti šį faktą patvirtinantį dokumentą. Tokio dokumento neturint ar jo nepateikus gali tekti sumokėti baudą.
- Persėdant į kitą transporto priemonę naujo bilieto pirkti nebūtina, jeigu turimas bilietas vis dar galioja. 30 ir 60 minučių bilietai leidžia jų galiojimo metu neribotai persėsti į kitą autobusą ar troleibusą, todėl vien persėdimas į kitą transporto priemonę savaime nereiškia, kad reikia pirkti naują bilietą.
- Bilieto galiojimo laikas nesiejamas su faktine kelionės trukme. Keleivis turi įvertinti bilieto galiojimo terminą – joks tolerancijos laikotarpis nėra taikomas. Pasibaigus nustatytam galiojimo laikui, keleivis nebegali remtis tuo pačiu bilietu vien dėl to, kad kelionė objektyviai užsitęsė ne dėl paties keleivio kaltės ar nuo jo priklausančių priežasčių. Tokiu atveju būtina įsigyti ir aktyvuoti naują bilietą.
„Didžioji dalis tokių situacijų kyla ne dėl sąmoningo keleivių siekio važiuoti be bilieto, o dėl praktinių taisyklių nežinojimo. Todėl paprasčiausias būdas išvengti nemalonaus ginčo kontrolės metu – bilietą aktyvuoti iš karto įlipus, stebėti jo galiojimo laiką, o naudojantis lengvata visada turėti ją patvirtinantį dokumentą“, – apibendrina AVOCAD vyresnioji teisininkė Sandra Mickienė.
