Socialiniai tinklai tapo ne tik vieta dalintis nuotraukomis – tai nauja parduotuvių vitrina. Vis dažniau prekės siūlomos per „Instagram“, „TikTok“ ar „Facebook“, o užsakymai keliauja per žinutes. Paprasta, greita ir jokio galvos skausmo dėl e. parduotuvės kūrimo. Tačiau yra vienas „bet“: jei parduodate – tai jau verslas. O verslui galioja aiškios taisyklės. Kokios jos? – atsako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Egidijus Kieras.
Neregistravote veiklos? Tai dar nereiškia, kad nesate verslininkas
Pasak advokato, jei prekes ar paslaugas siūlote nuolat, reklamuojate, priimate apmokėjimus, o klientų prašote nurodyti pristatymo adresą – vaidinasi atitinkate verslininko požymius. Ir čia nesvarbu, ar prekiaujate įsteigę Mažąją bendriją, UAB‘ą, ar tiesiog kaip fizinis asmuo. Jei atitinkate verslininko kriterijus, jums taikomi ir nustatyti reikalavimai.
Kas privaloma kiekvienam socialinių tinklų pardavėjui?
Nesvarbu, ar klientus randate per „Reels“, ar „Story“ – turite užtikrinti teisės aktų laikymąsi, pavyzdžiui:
- Dar iki prekės pardavimo, pateikti vartotojui informaciją apie prekę ir jos kainą,
- nurodyti, kas esate (vardas, pavadinimas, kontaktai),
- paaiškinti, kaip vartotojas gali grąžinti prekes,
- vykdyti pirkėjo teisę atsisakyti pirkimo per 14 dienų (jei tai ne maisto prekė ar individualus gaminys),
- turėti bent paprastą privatumo politiką, jei renkate bet kokia informacija (pvz., el. paštas, adresas);
- informuoti apie ginčų nagrinėjimo tvarką.
Advokatas Egidijus Kieras pabrėžia, kad net ir per „Instagram“ žinutes pirkėjui turi būti aišku, ką jis perka, iš ko ir kokiomis sąlygomis.
Pagal ES vartotojų teisių direktyvą ir Lietuvos teisę, el. prekyba socialiniuose tinkluose nėra kažkaip „ypatinga“ – jai taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir bet kuriai e. parduotuvei. O jei dar renkate klientų vardus, telefonus ar adresus – sveiki atvykę į BDAR teritoriją.
„Duomenų apsaugos inspekcija jau ne kartą yra nubaudusi mažus verslus už tai, kad renka klientų informaciją be jokios aiškios politikos ar sutikimų. Ir ne, „parašykite mums žinutę“ – tai nėra pakankama forma sutikimui ar sutarčiai“, – sako advokatas.
Kokios realios rizikos?
Dažnai pardavėjai sako: „Aš per mažas, kad manimi susidomėtų.“ Tačiau, pasak E.Kiero, skundą gali pateikti bet kuris nepatenkintas pirkėjas. O tuomet – Vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimas, galimos baudos ar net paskyros blokavimas dėl pažeidimų. Atsakyti gali tekti ir asmeniškai, jei veikiate neįsteigę juridinio asmens.
Dar viena rizika – mokesčiai. Jei neįregistravote savo veiklos, galite susidurti ir su VMI.
„Verslas per socialinius tinklus nėra „pilkoji zona“. Teisė čia jau seniai pasivijo praktiką. Kuo anksčiau tai suprasite, tuo mažesnė tikimybė, kad iš vartotojų komentarų persikelsi į vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir VMI akiratį“, – įspėja AVOCAD advokatas.
Kyla klausimas – o jeigu tiesiog pardavinėju drabužius per „Vinted“? Ar ir tai jau laikoma verslu?
Atsakymas priklauso nuo apimties ir sistemingumo. Pasak Egidijaus Kiero, vienkartinis naudoto megztinio pardavimas – tikrai nėra komercinė veikla. Tačiau jeigu parduodate daug, reguliariai ir pelno siekimo tikslais, tai jau gali būti vertinama kaip verslas. Tokiu atveju atsiranda pareiga registruoti veiklą, laikytis vartotojų apsaugos ir duomenų tvarkymo taisyklių, taip pat – deklaruoti pajamas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad net ir fizinis asmuo gali būti laikomas „pardavėju“, jeigu jis reguliariai parduoda prekes per interneto platformą, net jeigu jos ir naudotos. Todėl svarbu ne tai, ką parduodate, o kaip dažnai ir kokiu tikslu.
