Finansinis sukčiavimas šiandien yra viena sparčiausiai augančių nusikalstamumo formų Europoje. „Phishing“ laiškai, netikros bankų žinutės, sukčių skambučiai ar socialinės inžinerijos schemos kasmet iš vartotojų išvilioja milijonus eurų.
Praktikoje tokiose situacijose neretai kartojasi tas pats scenarijus: bankas atsisako kompensuoti prarastas lėšas argumentuodamas, kad klientas pats „atskleidė duomenis“, todėl turi prisiimti finansines pasekmes.
Tačiau Europos Sąjungos teisėje ryškėja tendencija šią praktiką keisti. Neseniai paskelbtoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadoje nagrinėjamas svarbus klausimas: ar bankas gali atsisakyti nedelsdamas grąžinti klientui lėšas už neautorizuotą mokėjimą vien dėl to, kad įtaria kliento didelį neatsargumą.
Generalinio advokato siūlomas atsakymas – gana aiškus ir kategoriškas.
Pagal jo išvadą bankas privalo nedelsdamas grąžinti klientui neautorizuotos operacijos sumą, o tik po to gali spręsti klausimą, ar klientas galėjo veikti dėl didelio neatsargumo.
Kitaip tariant, teisės aktų logika yra tokia: pirmiausia turi būti užtikrinama vartotojo pinigų apsauga, o tik vėliau sprendžiamas atsakomybės paskirstymo klausimas.
Generalinis advokatas savo išvadoje pabrėžia, kad Europos Sąjungos teisėkūra sąmoningai siekė nutraukti praktiką, kai mokėjimo paslaugų teikėjai atsisako grąžinti lėšas remdamiesi tariamu kliento netinkamu elgesiu. Tokia praktika dažnai priversdavo vartotojus patiems kreiptis į teismus, kad susigrąžintų savo pinigus.
Būtent todėl mokėjimų direktyvoje numatyta, kad:
- mokėjimo paslaugų teikėjas turi nedelsdamas grąžinti neautorizuotos operacijos sumą;
- jeigu jis mano, kad klientas veikė nesąžiningai arba dėl didelio neatsargumo, pats turi įrodyti šias aplinkybes ir, jei reikia, kreiptis į teismą dėl kompensacijos.
Tai reiškia, kad finansinė rizika pirmiausia tenka bankui ar kitam mokėjimo paslaugų teikėjui, o ne vartotojui.
Jeigu Teisingumo Teismas pritars šiai išvadai, tai iš esmės pakeis praktinę ginčų dėl sukčiavimo logiką. Iki šiol daugeliu atvejų vartotojas turėdavo pats įrodinėti, kad nėra kaltas dėl prarastų pinigų. Tai dažnai reikšdavo ilgus ginčus su banku ar net bylinėjimąsi teismuose.
Pagal generalinio advokato siūlomą aiškinimą situacija būtų kitokia: vartotojas neprivalėtų metų metais bylinėtis dėl savo pinigų. Nuostolį pirmiausia kompensuoti privalėtų bankas, o jei šis mano, kad klientas veikė itin neatsargiai, pats turėtų įrodyti šias aplinkybes.
Ši logika atitinka ir bendrą Europos mokėjimų teisės principą: vartotojas laikomas silpnesniąja santykio puse, todėl mokėjimų sistema turi užtikrinti aukštą jo apsaugos lygį. Pagal PSD2 direktyvą už neautorizuotas operacijas paprastai atsako mokėjimo paslaugų teikėjas, išskyrus atvejus, kai vartotojas veikė nesąžiningai arba dėl didelio neatsargumo.
Tačiau net ir tokiais atvejais įrodinėjimo našta tenka bankui.
Ši byla nėra pavienis atvejis. Europos teisėkūroje vis garsiau kalbama apie būtinybę stiprinti vartotojų apsaugą finansinio sukčiavimo atvejais. Europos Komisija jau siūlo naujas mokėjimų reguliavimo taisykles, kurios tam tikrais atvejais numatytų mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybę net ir vadinamojo „authorized push payment“ sukčiavimo atvejais – kai klientas pats patvirtina mokėjimą, tačiau tai padaro suklaidintas sukčių.
Tai rodo aiškią reguliavimo kryptį: finansinių technologijų ir mokėjimų sektorius turi aktyviau prisidėti prie sukčiavimo prevencijos ir prisiimti didesnę rizikos dalį.
Signalas ir Lietuvai
Lietuvoje finansinio sukčiavimo atvejų skaičius žaibiškai auga. Bankų ir klientų ginčai dėl prarastų lėšų taip pat nėra reti. Todėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas šioje byloje gali turėti labai realių pasekmių ir Lietuvos praktikai.
Jeigu Teismas pritars generalinio advokato išvadai, bankams visoje Europoje – taip pat ir Lietuvoje – taps gerokai sudėtingiau atsisakyti kompensuoti sukčiavimo aukoms patirtus nuostolius. O tai reikštų svarbų pokytį: finansinių paslaugų rinkoje atsakomybės centras pamažu persikelia nuo individualaus vartotojo prie institucijų, kurios valdo mokėjimų infrastruktūrą.
Laurynas Staniulis
Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD partneris, advokatas