Visos naujienos

Skolas mokate kas mėnesį, tačiau jos beveik nemažėja: kada išeitimi gali tapti asmens bankrotas? 

Skolas mokate kas mėnesį, tačiau jos beveik nemažėja: kada išeitimi gali tapti asmens bankrotas? 

Kas mėnesį skoloms padengti skiriami šimtai eurų, tačiau pagrindinės skolos likutis beveik nesikeičia. Tokia situacija gali tęstis metų metus, nes sumokėtos įmokos pirmiausia padengia kitus su skola susijusius reikalavimus. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Egidijus Kieras atkreipia dėmesį: vertinant galimybę ištrūkti iš šio rato svarbu suprasti, kam paskirstomi mokėjimai ir ar žmogus turi realių galimybių įsipareigojimus įvykdyti. Nuo 2027 metų sausio keičiasi ir fizinio asmens bankroto sąlygos – nebelieka minimalios pradelstų skolų sumos ribos. Tačiau tai savaime nereikš, kad bankroto byla galės būti iškelta kiekvienam finansinių sunkumų patiriančiam žmogui.

Sumokėti 300 eurų nebūtinai reiškia tiek pat mažesnę skolą

Pagrindinė skola ir visa mokėtina suma nėra tas pats. Greta pagrindinės prievolės gali būti skaičiuojamos palūkanos, netesybos, atsirasti išlaidų, susijusių su reikalavimu įvykdyti prievolę. Prasidėjus priverstiniam išieškojimui, prisideda ir vykdymo išlaidos.

Pagal Civiliniame kodekse nustatytą bendrąją taisyklę, jeigu šalys nesusitarė kitaip, kreditoriaus gautos įmokos pirmiausia skiriamos jo patirtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, padengti. Toliau mokamos palūkanos, tuomet – netesybos, o pagrindinė skola dengiama paskiausiai. „Žmogus gali sąžiningai kas mėnesį mokėti po 300 eurų ir tikėtis, kad būtent tiek sumažės jo pagrindinė skola. Tačiau dalis ar net visa įmoka gali būti panaudota kitiems reikalavimams padengti. Jeigu palūkanos toliau skaičiuojamos, pagrindinė skola gali mažėti labai lėtai arba visai nemažėti“, – aiškina E. Kieras. Todėl vien banko pavedimų istorija dar neatskleidžia, kiek iš tiesų pavyko sumažinti įsipareigojimus. Reikia žinoti, kokia kiekvienos įmokos dalis teko pagrindinei skolai, o kokia – palūkanoms, netesyboms ir išlaidoms.

Nuo 2027 metų nebelieka minimalios skolos ribos

Ilgai nemažėjanti skola gali paskatinti svarstyti fizinio asmens bankrotą. Vis dėlto vien šios aplinkybės nepakanka: būtina įvertinti pajamas, turimą turtą, būtinąsias išlaidas ir galimybes vykdyti pradelstus įsipareigojimus.

Šiuo metu fizinio asmens nemokumas siejamas su negalėjimu įvykdyti pradelstų skolinių įsipareigojimų, kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas. Pagal 2026 metais galiojančią MMA tai yra daugiau kaip 28 825 eurai.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. šios minimalios ribos nebelieka. Bus vertinama, ar asmuo negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, ir ar nėra pagrindo manyti, kad jis galės juos įvykdyti per protingą laikotarpį. Tai leis bankroto galimybę svarstyti ir mažesnių skolų turintiems asmenims, jeigu jie atitiks kitas įstatymo sąlygas.  „Panaikinus minimalią skolos ribą, daugiau reikšmės turės konkreti žmogaus finansinė padėtis. Tačiau mažesnė skola savaime netaps pagrindu bankrotui. Esminis klausimas išliks tas pats – ar žmogus iš tiesų nepajėgia vykdyti pradelstų įsipareigojimų ir kokios yra realios galimybės juos padengti“, – komentuoja AVOCAD advokatas.

Prieš sprendimą – trys esminiai klausimai

Pasak E. Kiero, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti tikrąją skolos sudėtį. Svarbu atskirti pagrindinę skolą nuo palūkanų, netesybų ir išieškojimo išlaidų, patikrinti mokėjimų paskirstymą bei reikalavimų pagrįstumą. Tai leidžia suprasti, kodėl įsipareigojimai nemažėja ir kokia suma iš tiesų lieka mokėtina.

Antrasis klausimas – ar nėra kliūčių bankroto bylai iškelti. Vertinamos nemokumo priežastys, asmens sąžiningumas ir kitos įstatyme nustatytos aplinkybės. Vien didelė skola ar ilgai trunkantis jos išieškojimas savaime neužtikrina teigiamo teismo sprendimo.

Trečia, būtina įvertinti, ką bankrotas reikštų konkrečiam žmogui: koks būtų turimo turto likimas, kiek kainuotų procesas, kaip būtų vykdomas mokumo atkūrimo planas ir kurios skolos galėtų būti nurašytos. Įstatyme numatyta išimčių, todėl negalima tikėtis, kad užbaigus procesą išnyks visi įsipareigojimai.

„Bankrotą svarstantis žmogus turi suprasti ne tik galimą rezultatą, bet ir kelią iki jo. Reikia įvertinti turimą turtą, proceso išlaidas, būsimas pareigas ir nenurašomų skolų išimtis. Tik tuomet galima spręsti, ar ši procedūra konkrečioje situacijoje padėtų atkurti mokumą“, – pabrėžia E. Kieras.

Jeigu skolos mokamos metų metus, tačiau realios galimybės jas padengti nematyti, pirmasis žingsnis turėtų būti išsami finansinės padėties peržiūra. Aiški skolos sudėtis, mokėjimų paskirstymas ir pajamų bei būtinųjų išlaidų įvertinimas padės pagrįstai spręsti, ar fizinio asmens bankrotas gali tapti išeitimi.

Susisiekite

Turite teisinių klausimų?

Susisiekite su mumis ir gaukite profesionalią konsultaciją.

Susisiekti