Month: August 2025

Teismas išaiškino, kuris el. paštas svarbiausias dokumentams įteikti

Posted on by avocad_bxgv12hf

Šiandien, kai dauguma procesinių dokumentų siunčiami elektroniniu būdu, kyla klausimas: kuris el. pašto adresas laikomas tinkamu dokumentų įteikimui – tas, kurį nurodėte „Mano VMI“ sistemoje, ar tas, kurį pateikėte institucijai konkrečioje byloje?  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) neseniai nagrinėjo bylą, kurioje ši dilema tapo esminiu klausimu, ir pateikė išaiškinimą. Jis, pasak teisininkų, svarbus žinoti kiekvienam.  

„Kad asmuo realiai galėtų pasinaudoti savo teisėmis administraciniame procese labai svarbu, jog procesiniai dokumentai – pavyzdžiui, administracinio nusižengimo protokolas – būtų tinkamai jam įteikti“, – sako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Domantas Velykis. Asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisės nustatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Tarp jų – teisė susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą ir teikti paaiškinimus, raštu ar žodžiu pateikti reikalingus dokumentus bei daiktus, naudotis advokato pagalba ir skųsti priimtus sprendimus. 

Pagal procesinių dokumentų (pvz., šaukimų) įteikimo tvarką, dokumentai gali būti siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninėmis priemonėmis arba registruotu paštu.  Dokumentai el. paštu gali būti siunčiami tada, kai adresas yra nurodytas „Gyventojų registre“ ar kitose valstybės informacinėse sistemose, naudojamose elektroninėms paslaugoms gauti. Jei tokio adreso nėra, dokumentus galima siųsti el. paštu tik tada, kai pats asmuo pareiškia norą gauti bylos dokumentus šiuo būdu. 

Tačiau, norint naudotis „Mano VMI“ elektroninėmis paslaugomis (pavyzdžiui, teikti dokumentus, įsigyti ar pratęsti verslo liudijimus, registruotis PVM mokėtoju, susigrąžinti permokas ir kt.), būtina užsiregistruoti ir šioje sistemoje. Pirmą kartą jungiantis reikia nurodyti savo el. pašto adresą. Į jį išsiunčiama patvirtinimo nuoroda, kurią būtina aktyvuoti. Jei adresas nepatvirtinamas – prisijungti prie sistemos nepavyks. 

Pasak teisininko Domanto Velykio, taip patvirtintas el. pašto adresas išsaugomas „Mano VMI“ sistemoje ir naudojamas pranešimams bei dokumentams siųsti. Svarbu tai, kad toks adresas atitinka ir Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimus – t. y. laikomas oficialiu adresu, pateiktu valstybės informacinėje sistemoje elektroninėms paslaugoms gauti. 

Šiomis dienomis dažnas asmuo turi kelis elektroninio pašto adresus, todėl kyla klausimas – kuris adresas laikomas tinkamu administracinio nusižengimo bylos procesinių dokumentų pateikimui: tas, kuris nurodytas Mano VMI sistemoje, ar tas, kurį konkrečiai asmuo nurodė institucijai? 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „svarbu vertinti realų naudojimąsi el. paštu“ 

Tokia situacija visai neseniai buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad institucija pažeidė asmens teises, nes dokumentus išsiuntė ne tuo el. paštu, kurį asmuo buvo nurodęs institucijai, o adresu, patvirtintu ir naudojamu „Mano VMI“ sistemoje. 

Vis dėlto kasacinis teismas pabrėžė, kad svarbu vertinti ne tik formalų rekvizitų nurodymą, bet ir realų el. pašto naudojimą. Jei asmuo prašo dokumentus siųsti vienu adresu, bet faktiškai naudojasi kitu, institucija turi nustatyti, kuris adresas yra iš tiesų prieinamas. Tuo tarpu, nenustačius šių aplinkybių, procesiniai dokumentai turėtų būti siunčiami kitais įstatyme nurodytais alternatyviais būdais, pavyzdžiui, registruotąja pašto siunta. 

Komentuodamas tokią teismų praktiką, AVOCAD teisininkas Domantas Velykis reziumuoja, kad „Mano VMI“ sistemoje nurodytas ir patvirtintas el. pašto adresas gali būti laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimui, net jei asmuo institucijai buvo nurodęs kitą el. paštą – tačiau tik tuo atveju, jei įrodoma, kad šiuo adresu dokumentai asmenį realiai pasiekia. 

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad būtent pats naudotojas yra atsakingas už tai, jog jo paskyroje pateikti kontaktiniai duomenys būtų tikslūs ir atnaujinti. „Todėl periodiškai pasitikrinkite, ar šioje sistemoje nurodytas elektroninio pašto adresas yra teisingas ir aktyviai naudojamas – tai padės išvengti teisinių nesusipratimų ir galimų neigiamų pasekmių“, – pataria teisininkas. 

Studentų būsto nuoma: kaip išvengti brangiai kainuojančių klaidų?

Posted on by avocad_bxgv12hf

Paskutinės vasaros dienos ir rugsėjo mėnuo – metas, kai miestai ūžia nuo studentų ir būsto paieškų. Pirmoji nuomos sutartis ar būsto keitimas gali atrodyti paprastas formalumas, tačiau būtent čia dažniausiai slypi brangiai kainuojančios klaidos. Neužfiksuota būsto būklė, žodiniai susitarimai ar neapgalvotos sutarties sąlygos neretai tampa ilgų ginčų teismuose priežastimi.

Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresniosios teisininkės Karolinos Briliūtės, bene svarbiausias pirmas žingsnis šiame procese yra tinkama būsto apžiūra prieš sudarant nuomos sutartį.

Teisininkė pažymi, kad jeigu kyla ginčas, kas apgadino būstą, esminiai įrodymai yra būsto būklės užfiksavimas iki nuomos sutarties sudarymo. Esminė apsauga, siekiant įrodyti savo poziciją, užtikrinama tuomet, kai būsto būklė yra fiksuojama. „Tokiu atveju prieš sutarties sudarymą patartina tiek nuomotojui, tiek nuomininkui nufilmuoti patalpas, vaizdo įraše įrašant (pasakant) datą, kuomet daromas įrašas, apžvelgti patalpų būklę įvardinant, kokie apgadinimai, defektai jau yra iki nuomos sutarties sudarymo. Užfiksuotus defektus būtina įtraukti į nuomos sutartį, juos aiškiai aptariant“, – pataria K. Briliūtė.

Priešingu atveju, jau nuomos sutarties vykdymo metu arba po jos pasibaigimo, nuomotojas gali laikytis pozicijos, kad tam tikrus defektus būstui padarė nuomininkas. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, tokius teiginius paneigti pareiga kyla nuomininkui. Šiam neturint vaizdinės medžiagos, kyla grėsmė, kad nuomininkas negalės apsiginti nuo jam keliamų reikalavimų bei turės padengti būstui padarytus nuostolius, nors jie ir buvo iki sutarties sudarymo. Atitinkamai, užfiksavus būsto būklę, įrodinėjimo pareiga lengviau įgyvendinama ir nuomotojui, teigiant, kad nuomos laikotarpiu būtent nuomininkas padarė tam tikrus pažeidimus ir tokiu būdu sukėlė žalą, kurią privalo atlyginti.

AVOCAD teisininkė įvardija ir antrą svarbų žingsnį – rašytinės sutarties sudarymą. „Nors įstatymai numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti sudaroma ir žodžiu, teisminė praktika ir kylančių ginčų apimtis patvirtina, kad nereikėtų susigundyti jos paprastumu“, – įspėja Karolina Briliūtė.

Neturint rašytinės sutarties kaip įrodymo ir, pavyzdžiui, nuomininkui nesumokėjus nuomos mokesčio nuomotojui sudėtinga įrodyti, kad nuomininkas apskritai gyveno patalpose, sudėtinga įrodyti tikrąją šalių valią, kas buvo sulygta nuomos sutartimi (kaina, mokėjimo terminas, netesybos, baudos, kokia sutarta nutraukimo tvarka, įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminai ir pan.). Tokiu būdu įrodinėjimas apsunksta, nes lemiama reikšmė suteikiama šalių paaiškinimams arba liudytojų parodymams, o tokia biurokratinė našta, visų pirma, teisme vargina pačias šalis. Papildomo vargo išvengti galima sudarius rašytinę nuomos sutartį ir kuo detaliau aptarus visas sutarties sąlygas, kad nebūtų palikta vietos šalių interpretacijai.

Pasak teisininkės, šiuo aspektu derėtų įsivertinti galimas grėsmes ir potencialius ginčus ir nesusivilioti nesudaryti rašytinės sutarties tam, kad būtų išvengta mokesčių.

Teisininkė Karolina Briliūtė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad būsto subnuoma įmanoma tik gavus savininko sutikimą. Pakankamai dažnos situacijos, kuomet keli nuomininkai (studentai) išsinuomoja vieną būstą, tačiau vėliau vienas iš nuomininkų nusprendžia išsikraustyti ir „pernuomoti“ kambarį kitam. Tokiu atveju būtinas dar vienas papildomas veiksmas – gauti savininko sutikimą subnuomuoti būstą. To nepadarius ir tarp šalių kilus ginčams, subnuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia. Kaip ir pagrindinės nuomos atveju, dera nepamiršti užfiksuoti patalpų būklę vaizdinėje medžiagoje. Tokiu būdu apsidraudžia ir nuomininkas ir subnuomininkas, jeigu vėliau kiltų klausimų, dėl kieno kaltės padaryti kokie nors pažeidimai patalpoms.

Pasak teisininkės, būtina žinoti ir apie papildomą apsaugą nuomininkui – galimybę prašyti pripažinti nuomos sutarties sąlygas nesąžiningomis.

Tokiu atveju, jeigu nuomotojas yra juridinis asmuo, nuomininkui, kaip vartotojui, neabejotinai galioja papildoma vartotojams taikytina apsauga – galimybė nuomos sutarties nuostatas prašyti pripažinti negaliojančiomis. „Derėtų nepamiršti, kad fizinis asmuo taip pat gali būti pripažintas verslininku, jeigu gyvenamųjų patalpų nuoma yra įprasta (dažna) jo veikla, iš to yra gaunamos pajamos arba tam tikra dalis iš nuomos gautų lėšų sudaro nuomotojo pajamas. Tokiu būdu nuomininkui galioja vartotojams taikytina papildoma apsauga“, – pabrėžia teisininkė.

Anot Karolinos Briliūtės, nesąžiningomis gali būti pripažintos tokios sąlygos, kurios iš esmės išbalansuoja nuomotojo ir nuomininko teisių ir pareigų pusiausvyrą, kai nuomininkas atsiranda ženkliai blogesnėje padėtyje, nei nuomotojas.

Dėl šios priežasties palankiau įrodyti sutartas aplinkybes tuomet, kai yra sudaryta rašytinė sutartis, o ne vien remtis žodiniais paaiškinimais kilus ginčui dėl to, kas buvo sutarta tarp nuomotojo ir nuomininko.

Apibendrindama teisininkė sako, kad sudarant nuomos sutartis, rekomenduotina nevengti jas sudaryti raštu, kaip įmanoma detaliau susitariant dėl visų sutarties sąlygų, kad būtų išvengta tokių nuostatų interpretacijų, prieš sutarties sudarymą – užfiksuoti patalpų būklę tiek nuomotojui, tiek nuomininkui, įsivertinti, kad sutarties sąlygos neiškreiptų sutarties šalių teisių ir pareigų balanso, o vieno iš nuomininkų pasikeitimas sutartiniuose santykiuose galimas tik gavus nuomotojo sutikimą.

 

 

Produktų prekyba neturint prekės ženklo savininko sutikimo. Kas gresia?

Posted on by avocad_bxgv12hf

Tarptautinėje prekyboje kiekvienas žingsnis, susijęs su prekės ženklo naudojimu, turi būti pagrįstas aiškiu savininko sutikimu. To nepadarius, net ir originalios prekės gali tapti neteisėto platinimo objektu. 

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad UAB „Greita upė“ neteisėtai platino Pietų Korėjoje pagamintus „Chupa Chups“ gazuotus gėrimus, nes neturėjo prekės ženklo savininko – Italijos įmonės „Perfetti Van Melle s.p.a.“ – sutikimo. Teismas uždraudė tolesnę tokių prekių prekybą ES rinkoje ir priteisė 20 000 EUR žalos atlyginimą. 

Teismas nustatė, kad Pietų Korėjos gamintojui buvo suteikta licencija tiekti gėrimus į Europos Sąjungą tik per tris aiškiai įvardintas bendroves. „Greita upė“ gėrimus įsigijo ne iš šių oficialių tiekėjų, o iš Latvijos įmonės, neturėjusios įgaliojimo prekiauti ES rinkai skirtais „Chupa Chups“ gėrimais. Be to, pakuotės su korėjietiškais užrašais patvirtino, kad produktas buvo skirtas tik Pietų Korėjos rinkai. Tokios aplinkybės reiškia, kad prekės ES rinkoje atsirado be teisėto savininko leidimo, o tai kvalifikuojama kaip intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas. 

Lietuviška įmonė gynėsi argumentais, jog prekės buvo įsigytos iš Europos Sąjungoje veikiančio subjekto – trečiojo asmens Top Food SIA, todėl jos nuomonę visas pretenzijas dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo ieškovė turėjo reikšti šiam asmeniui, o ne atsakovei. Priešingu atveju, sukuriamas precedentas, kai galutiniam prekių įgijėjui atsiranda pareiga įrodyti ankstesnę prekių įsigijimo grandinę iki jų gamintojo, nepaisant to, kad asmuo prekes įsigijo jau patekusias į Europos Sąjungos rinką. Todėl įmonės atstovų nuomone, atsakovės prekių įsigijimas buvo vykdomas teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.  

Tačiau teismų tokie argumentai neįtikino ir galiausiai buvo konstatuota, jog vien ta faktinė aplinkybė, kad ginčo prekes atsakovė įsigijo iš Latvijos įmonės, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisių pasibaigimo. Vien prekių, pažymėtų atitinkamu prekių ženklu, pateikimas į Europos Sąjungos (EEE) rinką neturi būti suprantamas, kad pasibaigia (yra išnaudojamos) ieškovės teisės į prekių ženklą, kuris yra įregistruotas ir saugomas jo vardu. 

„Ši byla – klasikinis pavyzdys, kaip neteisingai suprastas tiekimo grandinės legalumas gali lemti reikšmingas teisines pasekmes. Vien faktas, jog prekės buvo įsigytos legaliai, tai jokia forma nereiškia, jog prekės ženklo savininkas praranda visas jo turimas teises į prekės ženklą,“ – sako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Mantas Baigys. 

Pasak teisininko, prekyba vykdžiusi įmonė turėjo įrodyti ne tai, kad prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėti gaivieji gėrimai buvo įsigyti Europos Sąjungos rinkoje, o tai, kad šie gėrimai buvo išleisti į Europos Sąjungos valstybių narių rinką esant ieškovės sutikimui.  

Pagrindinės pamokos verslui 

Teisinė analizė – prieš pradedant produktų importą būtina įsivertinti ar prekyba tam tikrais produktais su konkrečiais prekių ženklais nepažeis to savininko intelektinės nuosavybės teisių. To nepadarius gali tekti nutraukti visą prekybą, sunaikinti visą produkciją ir atlyginti visą to prekių ženklo savininko turtinę ir neturtinę žalą.  

Tinkamai parengti sutartį – visus prekių platintojo žodinius patvirtinimus fiksuoti rašytinėje sutartyje dėl intelektinės nuosavybės turėjimo bei nepamiršti įtraukti ir sąlygas dėl atsakomybės taikymo pasivirtinus priešingoms aplinkybėms.  

Tinkama teisinė prevencija leis išvengti nemalonių, daug laiko ir finansų išteklių kainuojančių teisminių ginčų, kurie gali sukelti ne tik neigiamas finansines pasekmes, bet ir pačio verslo reputacinę žalą neturint prekės ženklo savininko sutikimo.