Šiandien vartotojiškumas tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Nuolat susiduriame su naujais produktais, paslaugomis ir reklamomis. Kartu su šia gausa atsiranda ir naujų iššūkių, kurie verčia vartotojus būti budriais.
Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato Dainiaus Antanaičio, savo, kaip vartotojo, teisių žinojimas leidžia efektyviau naudotis rinka, išvengti apgavysčių ir siekti teisingumo nesąžiningų situacijų atveju.
Komentuodamas naujausią teismų praktiką, advokatas primena pagrindines verslininko ir vartotojo teisinių santykių taisykles, susijusias su vartotojui parduoto daikto kokybe.
Pirma, parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas.
Antra, paaiškėjus daikto kokybės trūkumams, Pirkėjui pakanka įrodyti tik pačius trūkumus. Tuo tarpu, galiojanti pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija, įpareigoja jau verslininką (pardavėją) įrodinėti, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo kaltės.
Trečia, pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas, o vėliau paaiškėjus neatskleistai daikto būklei ar savybėms, dėl kurių daikto naudojimas sukelia nepatogumų ar sumažėja daikto naudingumas, tokia būklė ir savybės laikomos paslėptais daikto trūkumais.
Taigi, jei vartotojas, įsigijęs daiktą, pastebi jo trūkumus, kurie nors ir leidžia naudoti daiktą pagal jo paskirtį, bet sukelia nepatogumus, trikdžius ar papildomas sąnaudas, tai vartotojui pakanka pateikti įrodymus, jog trūkumai egzistuoja bei nereikia įrodinėti šių trūkumų atsiradimo priežasčių, ir net jei verslininkas pradeda gintis, jog vartotojas turėjo suprasti, kad daiktas parduodamas su tokiomis savybėmis, tai jei apie jas vartotojas nebuvo informuotas ankščiau, tokios savybės laikomos paslėptais trūkumais.
Kaip tokioje situacijoje vartotojas gali išspręsti daikto kokybės trūkumų problemą?
Jeigu daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, Civilinis kodeksas vartotojui suteikia teisę reikalauti, kad:
- prekė būtų pataisyta (suremontuota) arba pakeista;
- proporcingai sumažinta prekės kaina;
- vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinti daiktą ir atsiimti sumokėtą kainą.
Kiekvienas iš šių teisių gynybos būdų turi savo taikymo sąlygas. Tačiau, vartotojas vieną iš šių savo problemos sprendimo būdų rinksis ne tik pagal šias sąlygas, bet ir pagal savo poreikius ir norus.
Pavyzdžiui, vartotojas dėl gyvenamojo namo lokacijos, architektūrinių sprendimų nusprendė įsigyti konkretų būstą, kurį įsirengė, jame integravo buitinę techniką ir apstatė baldais pagal savo poreikius.
Tačiau, vartotojo džiaugsmą savo naujais namais aptemdė paaiškėję įvairūs namo kokybės trūkumai (pvz. šaltuoju metų laiku pastebimi neįprastai dideli šilumos energijos praradimai ir dėl to išaugę šildymo kaštai, pastebėtas langų nesandarumas, pastebėta, kad išorės fasadas neišlaiko ne tik savo estetinės išvaizdos, bet dėl įprastų gamtos jėgų poveikio gali prarasti ir namo konstrukcijų apsauginę funkciją ir t.t.).
Jei verslininkas šiuos trūkumus atsisako ištaisyti arba jam jų ištaisyti nepavyksta, lieka kainos mažinimo arba sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo alternatyvos. Taigi, tuo atveju, jei vartotojas palikti savo naujųjų namų – nenori nutraukti sutarties, jis gali rinktis kainos mažinimą.
Kasacinio teismo praktikoje šis teisių gynimo būdas reiškia, kad faktiškai pristatytos netinkamos kokybės daikto vertė yra mažesnė už kokybiško daikto vertę, tai šis verčių skirtumas sudaro galimą kainos mažinimo dydį pagal pareikštą reikalavimą. Tokiu atveju pardavėjas turėtų sumokėti pirkėjui šį verčių skirtumą.
Tačiau, šiame kontekste galimas dar ir kitas teisių gynimo būdas, kuris įtvirtintas Civilinio kodekso bendrosiose pirkimo – pardavimo sutarčių nuostatose, nustatančiose, kad pirkėjas turi teisę prašyti atlyginti pirkėjo išlaidas, kurias pirkėjas turėjo dėl trūkumų ištaisymo, jei trūkumus nusprendė ištaisyti pats pirkėjas.
Taigi, verta prisiminti, kad vartotojas, gavęs nekokybišką daiktą, gali reikalauti sumažinti jo kainą arba prašyti atlyginti vartotojo patirtas išlaidas dėl daikto kokybės trūkumų ištaisymo.
